lampėkas

lampė̃kas sm. (2) 1. drėgnas medis (malka), šlapėkas: Nori, kad gera būtų ugnis iš lampė̃kų Dbč. 2. Mrc prietaisas, kalamas prie sienos, audeklo metmenims vynioti, mesti: Eik atnešk man lampėkus nuo pirkios Dbč. 3. stogo dalis: Lubos padėtos ant balkių, o galuose laiko lampė̃kai Kb.